Lietuvoje gyvena eurazinis didysis kormoranas. Atskrenda kovą-balandį. Lietuvoje jie labai reti, tačiau didelė didžiųjų kormoranų kolonija yra Juodkrantėje, bei Nemuno deltoje. Nuo 1991 metų didieji kormoranai atsirado Aukštaitijos nacionaliniame parke. Vasarą juos pamatyti sunku, didesnį jų būriai pasirodo rudenį prieš migraciją. Atskrenda į didesnius Lietuvos ežerus, tvenkinius, Kauno marias. Antroje vasaros pusėje pasirodo tik migruojantys didieji kormoranai iš Skandinavijos bei kitų Baltijos šalių. Jie čia užsibūna iki kelių mėnesių. Tuo metu Lietuvoje perėję paukščiai jau būna išskridę. Didieji kormoranai Lietuvoje gyvena mišku apaugusiuose gėlavandenių telkinių pakraščiuose ir salose. Dieną žvejoja pakrantėse, o naktį nakvoja medžiuose. Sudaro kolonijas. Kormorano plunksnos vandenyje greitai sušlampa, todėl paukštis jas džiovina stovėdamas išskleidęs sparnus. Lizdus suka medžiuose. Deda 3–5 pilkšvai melsvus kiaušinius. Minta įvairaus dydžio žuvimis, bet dažniausiai smulkiomis 10–15 cm – pūgžliais, paprastosiomis kuojomis, ešeriais, grundalais rubuiliais, plekšnėmis. Didesnių rūšių žuvimis rečiau – lynais, paprastaisiais karpiais, upiniais ungurais, vėgėlėmis, europinėmis lydekomis. Mokslininkai, Lietuvoje tyrinėję šių paukščių mitybą, jų skrandyje yra aptikę 700 g lyną, bei vieno kormorano besimaitinančio žuvininkystės ūkio tvenkinyje – 600 g karpį. Didieji kormoranai vieninteliai bent kiek reguliuoja invazinių grundalų rubuilių populiacijos paplitimą. Suaugęs didysis kormoranas per dieną sulesa 0,3 kg, kitais duomenimis 0,75 kg žuvies.

Nemuno pakrantė tie Kranto 10-tąja gatve.