Iš mokytojo Juozo Taručio prisiminimų ,,KAIP KŪRĖSI KAUNO VI VIDURINE MOKYKLA“ 1925 metai. Ant aukšto Šančių šlaito pasirodo matininkas, skirstantis Sergejaus Fanstilio žemes ir du jauni vyrai – Kauno II gimnazijos direktorius Jonas Eidukas ir lietuvių kalbos mokytojas Juozas Tarutis. Jiems leista pasirinkti sklypą. Tuomet įvyko maždaug toks dialogas: - Statykim, Jonai, namus, - siūlo draugas. - Statykim, Juozai. Bet tik ne ant šio šlaito... Čia mes pastatysime gimnaziją: didelę, erdvią, šiuolaikišką, tai bus gražiausia gimnazija Lietuvoj. O mes įsigysime sklypus mažesnius ir kuklesnius, čia kur nors, netoli... Mokytojui Juozui Taručiui pasiūlymas statyti savo namus pasirodė juokingas: abu vos suduria galą su galu, dar studijuoja universitete, nori kurti šeimas ir teatre mėgsta apsilankyti. O jaunas mokyklos direktorius Jonas Eidukas dar šelpia kelis nepasiturinčius mokinius: moka už jų mokslus... Bėgo laikas. 1938 metais iškilo didelė gimnazija, užėmusi šešis sklypus. O mokytojų svajonės išsipildė: už kelių šimtų metrų, viena gatve žemiau, tarp šimtamečių ąžuolų pasistatė sau namus: vieną šalia kito. Taručių namo ąžuolas traukia akį visų, kas pirmą kartą eina Servitutų gatve. Tokie pat stiprūs gražuoliai stovi kieme už namo ir jungia du mokytojų namus. Nelengvai susiklostė pirmojo mokyklos direktoriaus Jono Eiduko likimas: nedidelis namukas keitė šeimininkus, buvo kelis kartus perstatytas. Bet ąžuolai žaliuoja... KTU Vaižganto progimnazijos muziejaus archyvas Literatų būrelio metraštis, 1960 metai

KTU Vaižganto progimnazijos muziejus