"Iki 1890 m., Kauno miesto planuose, Žemieji Šančiai žymimi kaip neurbanizuota vietovė. Pirmasis Žemųjų Šančių urbanistinio išplanavimo projektas parengtas 1890 m. Jame Žemieji Šančiai įtraukti į miesto ribas, kurios beveik atitinka Pirmosios Lietuvos Respublikos Kauno miesto ribas. Plane pažymėta pagrindinė Žemųjų Šančių gatvė (dab. A. Juozapavičiaus prospektas) ir žymimos dvi išilginės, ir šešios skersinės gatvės vedančios link Nemuno. Jos skirtos būsimiems darbininkų namams: kvartalai padalinti į tvarkingus stačiakampius. Pietinėje, S. Fanstiliui priklausančioje teritorijoje planavimas nebuvo atliktas. 1890 m. planas nebuvo įgyvendintas. Žemieji Šančiai miesto dalimi tapo tik po I – ojo pasaulinio karo, o tvarkingai suplanuota rajono dalis maždaug tuo laiku buvo pradėta užstatyti visiškai nesivadovaujant projektiniu planu. 1920 m. to paties vokiško žemėlapio pagrindu buvo sudarytas topografinis, jau lietuviškas miesto planas. Jame sužymėtos Žemųjų Šančių gatvės lietuviškais pavadinimais, tačiau visiškai kitokiais nei dabartiniai49. Šių dienų Žemųjų Šančių gatvių pavadinimai atsirado 1923 metais. 2010 m. vienoje privačioje kolekcijoje buvo surastas kartografo St. Andriukaičio 1920 m. braižytas žemėlapis (žr. Priedą Nr. 2). Jame pavaizduota reali Žemųjų Šančių būklė ir kai kurie numatomi projektiniai darbai. Dar neužstatyta pietvakarinė rajono dalis suplanuota taisyklingais stambiais kvadratais. Įdomiai atrodo A. Juozapavičiaus prospekte numatyta žiedinė sankryža. Projektas nebuvo įgyvendintas. Vienas iš radikaliausių Kauno miesto perplanavimo projektų pasirodė 1923 m. Jo autoriai M. Frandsenas ir A. Jokimas. Žaliakalnis projektuotas kaip reprezentacinė miesto vieta, tačiau neaplenkti ir Žemieji Šančiai. M. Frandseno ir A. Jokimo plane, Žemųjų Šančių dalis buvo suskirstyta tvarkingais kvadratais. Pagrindine ašimi paliktas A. Juozapavičiaus prospektas. Jo centre numatyta apskrita aikštė su į ją sueinančiomis dar dviejomis gatvėmis (žr. Priedą Nr. 3). Tačiau šis projektas buvo utopiškas, kadangi minimoje teritorijoje, kaip matyti iš ankstesnių planų, jau buvo susiklostęs savaimingas gatvių tinklas, tankus užstatymas. Norint visa tai perprojektuoti, būtų reikėję nugriauti visus namus ir perstatyti iš naujo, kas valstybei būtų kainavę milžiniškus pinigus. Kitas planas kuriame matyti Žemųjų Šančių urbanistinė padėtis, pasirodė 1929 m. sudarytas matininko J. Salenieko. Jame Žemieji Šančiai pažymėtas kaip medinis kvartalas, išskyrus abipus A. Juozapavičiaus prospekto besidriekiančias mūrinio užstatymo eiles. Plane užfiksuota esama rajono padėtis ir taip pat numatytas pietrytinės dalies išplanavimas pratęsiant jau esamą gatvių tinklą. Tačiau nauji kvartalai planuoti tvarkingais kvadratais ir stačiakampiais, tad toks rajono urbanistinės plėtros variantas labai kontrastuoja su esama padėtimi šiaurės vakarinėje teritorijos dalyje51. Šis planas taip pat nebuvo pilnai įgyvendintas. 1934 ir 1935 m. buvo išleisti gan detalūs Kauno miesto būklę fiksuojantys žemėlapiai. Juose aiškiai matyti Žemųjų Šančių padėtis. Pietrytinė dalis jau užstatyta, gatvelės turi pavadinimus. Gatvės toje vietoje susiklostė panašiu principu kaip numatyta 1929 m. plane, tačiau jų tankis buvo daug didesnis, neišlaikyta taisyklingų kvadratų ir stačiakampių sistema. Plane jau numatyta būsimos Nemuno alėjos vieta. 1937 m. sudarytas Kauno miesto tikrosios būklės planas. Šis išsamus planas parodo ne tik Žemųjų Šančių gatvių tinklą, bet ir visus sklypus sužymėtus numeriais53. Vaizdas plane artimas dabartinei situacijai. Deja, jis neapima Nemuno krantinės teritorijos, tad neaišku kokie pokyčiai čia vyko." Laura Rimkutė, "GYVENSENOS YPATYBĖS ŽEMUOSIUOSE ŠANČIUOSE URBANISTINĖS IR ARCHITEKTŪRINĖS RAIDOS KONTEKSTE", 2014, psl. 14-15.

https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/124231/1/laura_rimkute_md.pdf