"IX a. Kaunas buvo paverstas viena iš Rusijos imperijos pirmosios klasės tvirtovių. Žemieji Šančiai virto didžiausiu tvirtovės kariniu miesteliu. Šančiuose iki Didžiojo karo buvo spėta pastatyti daugiau kaip pusketvirto šimto tvirtovės reikmėms tarnavusių pastatų, kurių dalis naujai tarnauja šiuolaikiniams visuomenės poreikiams. Kauno mieste atsiradę nauji karinio pobūdžio objektai ir infrastruktūra tuo metu savaip koregavo tolesnę mieto urbanistinę plėtrą ir gatvių tinklo formavimąsi. Tvirtovė nebuvo vien aplink miestą įrengtų fortų žiedas – tai buvo visas įtvirtinimų rinkinys su savo keliais, geležinkeliais ir jų stotimis, šventovėmis ir aptarnaujančiomis įstaigomis. Aplink miestą buvo pradėti formuoti ir atskiri kariniai miesteliai. Be Šančių tokie objektai buvo įkurti ir Fredoje bei Panemunėje. Tuomet miestelis formavosi keliais sluoksniais – pagal griežtoką stačiakampę plano struktūrą formuoti karinio miestelio kvartalai kontrastavo su čia pat besikuriančio pirmojo Kauno pramoninio priemiesčio realijomis. Tuo pačiu metu vietovėje kilo įvairių fabrikų statiniai, chaotiškai formavosi kreivokos ir siauros gatvelės su jose padrikai statomais darbininkų nameliais. Kareivinės Žemuosiuose Šančiuose. Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotrauka 1. Lietuvos kariuomenės pėstininkų kuopa Žemuosiuose Šančiuose 1936 m. Kauno XI forto muziejus nuotrauka Žemųjų Šančių karinio miestelio arklidės XX a. 4 deš. Kauno miesto muziejaus nuotrauka Karinis miestelis, kraštovaizdyje išsiskyręs raudonų plytų statiniais, buvo statomas abipus naujai nutiestos susisiekimo arterijos, dabartinės A. Juozapavičiaus prospekto. Miestelyje įsikūrė du pėstininkų pulkus talpinę ir aptarnavę objektai – dviejų–trijų aukštų kareivinės, mūriniai ir mediniai karininkų gyvenamieji namai, ligoninės, pirtys, arklidės, maisto sandėliai, kepykla, gaisrinė, balandžių pašto stotis ir kitos būtinos įstaigos. Kiek toliau nuo miesto centro nutolusioje karinio miestelio dalyje įsikūrė artilerijos brigada – čia taip pat buvo pastatyta trejetas triaukščių kareivinių, keletas mūrinių ir medinių pastatų karininkams, vadovybės pastatas, skalbykla, ceikhauzas (ginklų sandėlis), aštuonetas arklidžių. Nepriklausomoje Lietuvoje, po 1918-ųjų, ši Šančių dalis išliko karinė – čia buvo įsikūrę ir Lietuvos kariuomenės daliniai, ir įvairios Krašto apsaugos ministerijos įstaigos. Kaunui tapus laikinąja sostine, miete buvo susidurta su papildomo gyvenamojo, naudingojo ploto trūkumu. Buvę administraciniai tvirtovės statiniai miesto centre tapo priebėga įvairioms valdiškoms institucijoms, ministerijoms. Sovietmečiu karinį miestelį perėmė okupacinė kariuomenė. Nors tam tikra dalis objektų ilgainiui tapo civiliniais, tačiau Šančiai karinį charakterį išlaikė iki pat Nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos kariuomenė dalies pastatų atsisakė, tad tik nedidelė dalis visos teritorijos liko naudojama pagal pirminę paskirtį. Didžiosios kareivinės dėl prasto valstybinio turto valdymo po sovietinės armijos išsikraustymo buvo labai sunykusios, o vietos ir ne tik vietos gyventojai griūvančių kareivinių plytas buvo pamėgę naudoti savo vietos projektams. Daugelis autentiškų pastatų elementų buvo sunykę, todėl XXI a. pirmajame dešimtmetyje imantis rekonstrukcijų didesnių trukdžių iš paveldo apsaugos institucijų pusės nebuvo. Rekonstruojant šiuos pastatus, daugelyje buvo išsaugotos išlikusios laiptinės, autentiškos raudonų plytų sienos, dalis perdangų. Kvartalo rekonstrukcijos metu karininkų pastatas buvo įjungtas į naujo prekybos centro struktūrą, išlaikant saugotinus elementus. Stambūs kareivinių pastatai pritaikyti biurams, dalyje įkurtos gyvenamosios patalpos. Arklidžių pastatai buvo rekonstruoti į butus ir naujo vaikų darželio bei mokyklos patalpas." Pasakoja architektūros istorikas dr. Paulius Tautvydas Laurinaitis. https://www.bernardinai.lt/pastatai-transformeriai-zemuju-sanciu-karinio-miestelio-renesansas/

architektūros istorikas dr. Paulius Tautvydas Laurinaitis