Adresas: A. Juozapavičiaus pr. 64. 1919m. Ilgą laiką Šančiai priklausė Karmelitų parapijai. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą kun. Teodoro Benediktavičiaus (klebonavo 1914–1924 m. laikotarpiu) iniciatyva iš fabrikanto Rakošiaus buvo gautas medinis sandėlis, vėliau pertvarkytas į bažnyčią. Joje buvo trys altoriai. Bažnyčiai suteiktas Švč. Jėzaus Širdies titulas. Dabartiniu metu to pastato jau nėra. Jo vietoje 5-ajame krante stovi 1-oji pradinė mokykla. 1919 m. Šančių tikintieji gavo parako sandėlį (dabartinis adresas: A. Juozapavičiaus pr. 64). Kun. T. Benediktavičiaus rūpesčiu parako sandėlis pertvarkytas į maldos namus. Įrengti trys altoriai, naujos klausyklos, pastatyta medinė varpinė, įsigyti du varpai. 1926 m. Šančiams buvo paskirtas naujas administratorius – kun. Mamertas Lumbė (klebonavo 1926–1942 metais), kurio rūpesčiu ir tikinčiųjų lėšomis pastatyti nauji vargonai, įrengti nauji suolai, pertvarkytas didysis altorius. 1930 m. gruodžio 30 d. Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas raštu Nr. 3049 Šančius atskyrė nuo Karmelitų parapijos ir suteikė jiems visas parapijos teises. Šančių parapijos klebonas kun. M. Lumbė, pasitaręs su bažnytiniu komitetu, ryžosi statyti naują bažnyčią. Tai buvo drąsus, didžiulis ir sunkus darbas, nes dauguma parapijiečių buvo nepasiturintys. 1935 m. balandį (Didžiosios savaitės metu) buvo pradėta statyti naujoji Šančių parapijos bažnyčia. Pokariu senoji katalikų bažnyčia paversta sovietų kariškių sandėliu. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, buvusio sakralinio pastato dalyje įrengtos šarvojimo salės, įsikūrė baldų įmonė. Statinys gerai išsilaikęs, išlikę dalies buvusio šventoriaus tvoros ir vartų autentiški stulpai. Ankštoje teritorijoje tarp buvusios bažnyčios ir Juozapavičiaus prospekto sovietmečiu įspraustas dviaukštis visuomeninis pastatas, užstojantis bažnyčios fasadinę dalį.

https://www.facebook.com/Kaunodetales/posts/375257754345808