"...rodos, buvo 1919-20 metai. Lietuvos savanoriai fronte su bolševikais kažkur ties Alytum atėmė nemažą grobį. Tarp belaisvių, kulkosvaidžių, šautuvų, bei granatų, pasitaikė ir, ko gero, mūsų kovų dėl Nepriklausomybės metu vienintelis toks unikalus belaisvis. Tai buvo pagyvenęs bolševikų kupranugaris, kartu su kitu karo grobiu, atgabentas į Kauną, kur jam suteikta laisvė. Dienų dienas vaikštinėjo tas kupranugaris po Šančius, gyventojai labai pamėgo šį taikaus būdo gyvūną - sankrovų savininkai duodavo jam maisto ir vandens, gal keletą mėnesių tas kupranugaris išgyveno Šančiuose atsidavęs savo likimui. Niekur iš rajono neišeidavo, pažindavo geraširdžius krautuvių sąvininkus ir kas rytą punktualiai ateidavo pas juos atsiimti savo dalies. Vadino jį "raudonuoju kupranugariu", vėliau "elgetaujančiu". ...galiausiai buvo susirūpinta klaidžiojančio kupranugario likimu ir 1921 metais egzotinis gyvūnas perduotas Karo muziejui, kur buvo naudojamas kaip pagalbinis, nešulinis gyvulys, o kariams tapo tikra įdomybe, kurią norėjosi išvysti ir, esant galimybei, greta nusifotografuoti."

Vytauto Didžiojo Karo muziejaus Fotografijų rinkinys, Fa-14767