Šiame name gyveno Kauno radijo stoties įkūrėjas Alfonsas Jurskis. A. Jurskis 1921–1923 m. ryšių kursuose dėstė elementariosios radiotechnikos pagrindus. 1924–1940 m. dėstė Aukštuosiuose karo technikos kursuose. 1926 m. įkūrė Kauno radijo stotį, iš kurios 1926 06 12 transliuota pirmoji radijo laida Lietuvoje, iki 1930 m. šios stoties viršininkas. 1927–1929 m. Radijo tarybos sekretorius. Nuo 1927 m. Lietuvos universiteto Kaune dėstytojas, docentas (1927), Radiotechnikos katedros vedėjas, Technologijos fakulteto prodekanas. A. Jurskis žymus ne tik kaip teoretikas, bet ir kaip inžinierius – praktikas. Nuo 1923 m. bandė įvairias radijo stotis. Apie 1927 m. vykdė originalius bandymus su katodiniu vamzdeliu, tyrinėjo galimybes perduoti vaizdą per atstumą. 1929 m. laboratorijoje nagrinėjo trumpųjų bangų sklidimą, tyrimų rezultatai buvo publikuojami. 1928 m. pakeltas į majorus, 1934 m. suteiktas inžinerijos karininkų korpuso pulkininko leitenanto laipsnis. 1935 m. paskirtas Karo technikos valdybos Tyrimų komisijos nariu. SSRS okupavus Lietuvą iš kariuomenės atleistas. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, buvo Haunšteteno pabėgėlių stovyklos švietimo vadovas, vėliau Augsburgo lietuvių aukštesniosios technikos mokyklos direktorius ir dėstytojas. 1949 m. emigravo į JAV. Iki 1961 m. dėstė Temple universiteto Technikos institute. Nuo 1924 m. „Société des amis de la TSF“ narys. Vienas iš Lietuvos karių radijo mėgėjų draugijos ir Lietuvos radijo mėgėjų sąjungos steigėjų bei jos vadovas. Lietuvos radijo inžinierių sąjungos pirmininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos, įsteigtos 1923 m., pirmosios valdybos sekretorius, Vytauto Didžiojo paminklo statybos Kaune komisijos narys, pirmininkavo komisijai, kuri rūpinosi Karo muziejaus technikos skyriumi. 1950 m. įsteigė Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos (ALIAS) Filadelfijos skyrių, jam vadovavo. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje. Buvo Lietuvos karių veteranų sąjungos „Ramovė“ skyriaus vicepirmininkas, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir JAV radijo organizacijų narys, bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijos“ leidyboje. Parašė keletą vadovėlių – pirmąjį radiotechnikos vadovėlį lietuvių kalba „Radiotechnika. Pirmoji knyga: Radiotelegrafija“ (1927). Šią knygą papildė antrasis vadovėlis „Radiotelefonijos pagrindai“ (1929). Išspausdino apie 30 mokslinių ir publicistinių straipsnių, daugiausia savaitraštyje „Bangos“, šiame leidinyje tvarkė skyrių „Radijas visiems“. Įvertinimas Lietuvos Nepriklausomybės medalis (1928). Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas (1929). 1996 m. ant namo Aukštuosiuose Šančiuose (L. Ivinskio g. 38) jo vaikų lėšomis atidengta atminimo lenta (archit. J. Lukšė).

https://paneveziokrastas.pavb.lt/panevezio-sloves-aleja-zymiausieji-krastieciai/jurskis-alfonsas/