Tai buvo kultinė Šančių vieta, pats centras kur nuolat virė gyvenimas. Kalėdiniu laikotarpiu čia stovėjo pagrindinė Šančių eglė apie kurią burdavosi jaunimas, keldamas šurmulį, brazdindamas gitaras, lošdamas improvizuotus žaidimus, kartais išprovokuodamas net muštynes. Į kinoteatrą skubėdavom vos tik pasirodydavo koks naujas filmas apie indėnus, kaip antai „Makenos auksas“, ar koks kitas su Gojko Mitičiumi, ar apie kokias itališkas vendetas, užuominas į hipišką kultūrą – „Smėlio karjerų generolai“, etc. Į indų saldžias melodramas neidavom, mat vyravo visuotinė nuomonė, kad būna blogi filmai, labai blogi ir indų 😊. Kai reikėdavo pabėgti iš pamokų, žiūrėdavom bet ką, įskaitant tarybines kronikas, kurias visada paleisdavo prieš filmą, tai vadinosi „žurnalas“. Pamenu kartais mokykla užsakydavo visą salę ir vesdavo ištisas klases stebėti vieno ar kito filmo. Kartą 1975 metais nuvedė į ką tik pasirodžiusią kino juostą „Afonia“. Nesupratau kokie buvo mokytojų tikslai, vaikams rodyti filmą apie girtuoklį. Mums šis filmas patiko dėl išieškotų Georgijaus Danelijos bajerių ir socialistinio realizmo „subtilybių“ atskleidimo. Tai lyg savotiška meninė rezistencija prieš melu grįstą komunistinę pachazuchą. Vėliau per anglų kalbos pamoką mokytoja liepė papasakoti apie filmą ir mergos išsijuosusios dėstė apie „... a man who likes to drink...“. O mes žvengėm prisiminę kaip namo grįžęs girtas Afonia žagsėdamas savo mergai aiškino – „...aš tau kvepalų nupirkau..., markės Maskva..., nėra...“. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę ir vystantis nežabotam liberalizmui, kinoteatrą „Taika“ nugriovė. Kažkokie verteivos dviejų vietinių bobučių vardu nusipirko jo sklypą ir bandė ten pastatyti degalinę. Žaliųjų judėjimas kartu su vietos gyventojais sustabdė projektą, nes nebuvo išlaikyti sanitariniai ir priešgaisriniai atstumai iki greta esančių medinių gyvenamųjų pastatų. Vėliau Šančių poliklinikos personalas mane keiksnojo, kad sustabdėm degalinės projektą, neva, būtų sutvarkyta aplinka, o dabar ten dykynė. Manau Šančių centrinėj vietoj turi būti visam rajonui paslaugas teikiančios įstaigos (ryšių, švietimo, sveikatos, rekreacijos, aptarnavimo, etc.), o ne kažkokie privačiasavininkiški komerciniai dariniai. Geriausiai šiai vietai būtų sugrąžinti pirminį Šančių centro statusą, įkurdinti čia parką, skverą, centrinę aikštę, susibūrimų vietą...

Sauliaus Pikšrio atsiminimai.