Faktai susiję su objektu - Aukštųjų Šančių karių kapinės buvo įkurtos 1891 m. Rusijos kariuomenės Kauno įgulos kariams. Per Pirmąjį pasaulinį karą kapai apleisti. Apie 1922 m. atskirame sklype pradėti laidoti Lietuvos kariai. 1941 m., prasidėjus Vokietijos ir Rusijos karui, kapinių rytinėje dalyje pradėti laidoti Vermachto kariai. Apie 1943 m. vokiečiai kapines išplėtė rytų kryptimi, buvusios Lietuvos kariuomenės šaudyklos vietoje. Nuo 1944 m. šiaurinėje kapinių dalyje pradėti laidoti Sovietų sąjungos kariai. Literatūroje nurodyta, kad pavieniuose ir bendruose kapuose palaidota 5056 Sovietų sąjungos kariai, jų tarpe 53 nežinomi kariai. Aukštųjų Šančių karių kapinės buvo rekonstruojamos 1945-1953 m. ir 1974-1983 m. Antrosios rekonstrukcijos metu Sovietų sąjungos karių palaidojimo vieta vizualiai išplėsta pietų kryptimi, prie pagrindinio tako pastatant atminimo lentas su žuvusiųjų pavardėmis bei „Kario“ ir "Motinos tėvynės" paminklus (kompozicijos autoriai skulptorius K. Bogdanas ir architektas V. Mačys).

Pastaba: "Atminties žemėlapyje" Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo teritorijos ribos apytikslės.

Vietinis

o Istorinis (lemiantis reikšmingumą tipiškas); o Memorialinis (lemiantis reikšmingumą tipiškas).

1) Planavimo sprendiniai - plano struktūra, kurią sudaro paminklų vietos, individualių bei grupinių kapų sistema; 2) vaizduojamojo meno formos - rausvo granito atminimo lentų tipai; žuvusiųjų pavardžių įrašai ant atminimo lentų; 3) žemės ir jos paviršiaus elementai - karių palaikai; lygus reljefas palaidojimo vietos teritorijoje.

Materialus paveldas

Kapinės įkurtos 1891 m.

Pavienis objektas (kapinių teritorija)

Ašmenos 1-oji g.

1. Puodžiukienė, D. Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapų (u.k. 16576) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Aiškinamasis raštas. 2009. 2. Kauno miesto kapinės. Lietuvos karių, partizanų ir šaulių kapai: Atlasas 1919 - 1940. LR krašto apsaugos ministerija, 2003. Nuoroda: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search