1879 m. Rusijos imperatorius Aleksandras II pasirašė potvarkį statyti I-mos klasės karinę tvirtovę Rusijos imperijos vakarų sienomis apsaugoti. Apie 1890 m. pilnai baigta tvirtovės gynybinės sistemos pirmo žiedo statyba: septyni fortai, devynios baterijos, centrinio įtvirtinimo atkarpa kairiajame Nemuno krante, trys artilerijos sandėlių kompleksai - kairiajame bei dešiniajame Nemuno krantuose ir Aukštojoje Panemunėje. Artilerijos sandėlių kompleksas statytas dviem etapais: 1883 - 1889 m. ir XX a. pr. Sandėliai buvo skirti Žemuosiuose Šančiuose dislokuotai 28-ajai artilerijos brigadai. 1912 m. teritorijos plane pažymėti šie pastatai: 4 parako sandėliai, vamzdelių sandėlis, pagamintos produkcijos sandėlis, laboratorija, betoninis sandėlis, amunicijos sandėlis, vežimų sandėlis, pabūklų sandėlis, sargų gyvenamasis namas, sargybinė, šaudmenų sandėlis, 2 neužtaisytų patrankų sviedinių sandėliai, piroksilino sandėlis, 2 šautuvų šovinių sandėliai, pabūklų dalių sandėlis, 9 sandėliai ir saugykla, kurių tiksli paskirtis plane nenurodyta, 4 šuliniai, 2 pabūklų lafetų sandėliai, pabūklų sandėliai, sargų gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu, laboratorijos sandėlis. Teritorijoje buvo išvedžiotas akmenimis grįstų kelių tinklas, prie visų statinių įrengti grįsti privažiavimai ir aikštelės. Visas plotas numelioruotas, vanduo specialiai iškastais grioviais nubėgdavo į upelį. Tarpukariu (1925 m.) sandėliuose buvo laikoma: rusiškų orlaivių bombos, vokiškos granatsvaidžių granatos, rankinės granatos „Lemano“, raketos, amonalas, parakas artilerijos užtaisams, revolveriai, jų šoviniai, binokliai, kardai, kulkosvaidžiai, jų kaspinai ir atsarginės dalys, rankinės vokiškos granatos, užtaisai, galvelės minoms, patrankos, jų dalys, prancūziškų, angliškų, vokiškų ir rusiškų patrankų sviediniai ir užtaisai, šautuvų šoviniai, įv. neveikiantys ir sugadinti šautuvai, tūtelės nuo šovinių, dujokaukės, veikė laboratorija. Tarpukariu sandėlių teritorija priklausė Lietuvos kariuomenei, po Antrojo pasaulinio karo - Sovietų Sąjungos kariuomenei. 1993 m. dalis teritorijos su pastatais buvo perduota Lietuvos kariuomenei.

Vietinis

Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą tipiškas)

Tūrinė erdvinė kompozicija - stačiakampio plano, vieno aukšto (būklė gera; pristatytas stačiakampis vienaukštis mūrinis priestatas); stogo forma - dvišlaitė (būklė gera, danga pakeista į asbocemento dangą).

Materialus paveldas

1883-1890 m.

Statinys (komplekso dalis)

Ašmenos 2-oji g. 25A

1. Kauno miesto planai. XIX a. - XX a. I p. Sudarytojai Nijolė Ambraškienė ir Vitalija Girčytė, 2007. Kauno regioninis valstybės archyvas; 2. Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinių artilerijos sandėlių komplekso G 320 K Kultūros vertybės pagrindinis dosjė. 2002 . Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka; 3. Kauno tvirtovės sistemos tyrimai, vertės ir apsaugos statuso nustatymas, regeneravimo ir pritaikymo siūlymai. T 1 (tekstas). Kaunas, 1992. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, F. 11, Ap. 1, B. 126; 4. Kultūros paminklo – pastato apžiūros AKTAS, 1989 m.; 5. ORLOV, Vladimir. Kauno tvirtovės istorija 1882-1915. Kaunas, 2007. p. 42-45, 108-109; 6. ORLOV, Vladimir. The Atlas of Kaunas Fortress. Kaunas, 2009; 7. PĖŽELIENĖ L., Projektuojamas sklypas Šaldytuvų g. 41a. Detalusis planas. UAB „Planuotojai“. Kaunas, 2000. Kultūors paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus medžiaga; 8. Specialiosios projektavimo paminklosauginės sąlygos rengiamam detaliajam planui prie pastatų Šaldytuvų g. 41a. 2000-12-06. Kultūors paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus medžiaga; 9. STEPONAITYTĖ, Nijolė. Buvusios Kauno tvirtovės komplekso – vietinės reikšmės architektūros paminklo AtV 125 objektų apsaugos zonų nustatymas. 1993. Kultūors paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus medžiaga; 10. STEPONAITYTĖ, Nijolė. Kauno tvirtovė: projektavimas ir statyba. Urbanistika ir architektūra. 2001 m., XVII tomas, Nr. 3. p. 150-153; 11. STEPONAITYTĖ, Nijolė. Kultūros vertybės ir jos apsaugos zonos teritorijos paminklotvarkos sąlygos, 1992. Kauno teritorinio skyriaus medžiaga; 12. Centralinio Artilerijos sandėlio trobesių Aukštuosiuose Šančiuose planas. 1925 m. LCVA. F 3, Ap. 1, b. 78; 13. Artilerijos sandėlių Aukštuosiuose Šančiuose schematiškas planas. 1927 m. LCVA. F 514, Ap. 1, b. 121; 14. 1944 m. žvalgybinė aeronuotrauka. LCVA skaitmenintų aerofotografijų kolekcija iš JAV nacionalinio archyvo National Archives and Records Administration (NARA) GX_2681 SD 111; 15. STEPONAITYTĖ, Nijolė, VAŠKELIS, Aleksandras. Kauno tvirtovės dešiniojo Nemuno kranto centrinių šaudmenų sandėlių komplekso (Kultūros vertybė G320K) teritorijos ir joje esančių statinių paveldinės vertės nustatymas, charakteristika bei saugotinų elementų išskyrimas. Kaunas. 2004. Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos štabo medžiaga; 16. STEPONAITYTĖ N., ZALECKIS K. Karo architektūra Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Leidykla „Technologija“. Kaunas. 2014, p. 300-302; 17. STEPONAITYTĖ N. Kauno tvirtovės dešiniojo Nemuno kranto centrinių šaudmenų sandėlių kompleksas. Prieiga per internetą [žiūrėta 2021-02-19]: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1539; 18. Nuotraukų albumas „Lietuvos kariuomenė laikinojoje sostinėje 1919 - 1940 m.“. Vytauto Didžiojo karo muziejus. Kaunas. 2020, p. 149-151. Prieiga per internetą [žiūrėta 2021-11-18]: https://www.vdkaromuziejus.lt/wp-content/uploads/2020/05/2020_LK-Laikinoji-sostin_el.pdf; 19. Prieiga per internetą [žiūrėta 2021-03-02]: https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/lietuva-is-paukscio-skrydzio-1944-1945-m./exh-67/lietuva-is-paukscio-skrydzio-1944-1945-m./case-237#slide4; 20. Prieiga per internetą [žiūrėta 2021-09-27]: www.bing.com/maps