ŠANČIŲ ĄžUOLUI Tu, ąžuolas - stiprybė, Šakotas, tvirtas Kaip žemės šventė Ir gyvybės srautas. Debesis rėmei vainiko viršūne Didingas žalias medi, išlapojęs. Savo šaknim įsikirtęs, Prieš nieką galvos Tu nelenkęs. Išskleidęs galingas šakas, Kovojai su ūžiančiais vėjais. Alsuojančio gyvenimo išsūpuotas Ošei galingais savo sparnais. Pavasarį, kai žemė dainą suokia. Išsiveržia visos gamtos grožybės, Svaigūs kvapai savo kerus skleidžia, Tu netekai savos gyvybės. Jei Tau šakas būtų nukirtę, Išleistum atžalas naujas. Tave nupjovę ir su šaknim išvertę, Sunaikino Tavo tvirtas galias. Tad sėkime į dirvą gilę, Lai stiebias ąžuoliukai Lietuvos. Ir piktos rankos niekad nepakyla Išnaikint tvirtybės simbolį tautos. /Jūratė Jankauskienė/ ***************************************************************************************Šį ąžuolą nukirto naujieji versilininkai, atsikraustę į Šančius ir negerbiantys nieko, kas šioje vietoje yra vertinga. Senolis medis vis dar yra šančiškių atmintyje, kaip ąžuolas žuvęs nuo smurto ir godumo. Ironiška, dabar vietoje kelių šimtų metų medžio stovi ąžuolo vardu pavadinta sveikatos įstaiga.

Juozapavičiaus pr. 63