Eidama pro seną nudžiūvusį ąžuolą, augantį šalia tako ąžuolyne, kiekvieną pavasarį spėlioju - kas gi ten apsigyvens ? Prieš keletą metų įsikūrė uoksus išsikalę geniai, vėliau viename jų apsistojo bukučių šeimyna, o sekančiais metais tame pačiame mažame namelyje jau švilpavo varnėnai. Tikras daugiabutis, kiekvieną pavasarį parko lankytojus džiuginantis vis naujais sparnuotais gyventojais 🙂 O ir įrodymas, kad čia reikalingi įvairūs medžiai - ne tik gražūs bei sveiki, bet ir nudžiūvę ar drevėti. Jie tampa namais begalei gyvybės rūšių

Verkių g.