Osmoderma barnabita

Rūšis yra įtraukta į Buveinių direktyvos II priedą kaip prioritetinė rūšis, kuriai reikalinga sustiprinta apsauga. Įtraukta į tarptautinę ir Lietuvos Raudonąją knygą, apsaugos statuso kategorija – pažeidžiamas (VU A2c+3c; B2ab(iii)).

Stambus, 24–32 mm ilgio tamsiai rudos spalvos vabalas, kuriam būdingas švelniai žalsvas metališkas blizgesys. Patinai kiek mažesni už pateles ir skleidžia malonų muskatų kvapą. Patinai priešnugarėlėje turi gerai matomą griovelį.

Vabalo gyvenimo ciklas susijęs su senais lapuočiais medžiais. Lervos dvejus–trejus metus vystosi raudonojo puvinio paveiktoje gyvų drevėtų medžių, dažniausiai ąžuolų, medienoje. Mūsų klimato sąlygomis toks medžio kamienas dar turi būti įšildomas saulės. Suaugę vabalai matomi vasarą ant medžių kamienų, šalia drevių. Didžioji dalis suaugusių vabalų poruojasi drevėje, kurioje išaugo, likę dauginimuisi ieško netoliese esančių buveinei tinkamų senų medžių. Tik nedidelė dalis vabalų skrenda toliau nei 500 m nuo gimtojo medžio. Suaugėliai gyvena apie mėnesį, spėjama, kad nesimaitina. Rūšies buveinės – gerai apšviestų, gamtinę brandą viršijusių ir kamieninį puvinį turinčių lapuočių medžių grupės. Tai gali būti sengirės, seni parkai, pamiškės, alėjos, medžiais apaugusios ganyklos, laukuose augantys pavieniai medžiai.

Niūriaspalvio auksavabalio išlikimui pavojus kyla dėl mažėjančio tinkamų buveinių ploto ir blogėjančios jų kokybės. Pagrindinės grėsmės yra senų medžių žuvimas ar iškirtimas, buveinių apaugimas krūmais ar jaunais medžiais. Rūšies apsauga vykdoma išsaugant senus medžius žinomose vabalo radavietėse ir netoli jų, įgyvendinant gamtotvarkos priemones, skirtas pagerinti senųjų medžių augimo sąlygas.

Lietuvos Raudonoji knyga, 2021