Hedera helix

Rūšis įrašyta į Lietuvos Raudojąją knygą, apsaugos statuso kategorija - NT B1+2

Per Lietuvą eina šiaurrytinė gebenės lipikės arealo riba. Savaime auga Lietuvos pietinės, pietvakarinės ir centrinės dalių miškuose. Visoje Lietuvos teritorijoje auginama kaip dekoratyvinis augalas sodybose, kapinėse. Pasitaiko sulaukėjusių (Neringoje, Vilniaus m. ir kitur), todėl, paviršutiniškai žiūrint, gali atrodyti, kad rūšis paplitusi plačiau. Tai daugiametė, sumedėjusi, visžalė liana su orinėmis, kimbamosiomis šaknimis. Stiebas šakotas, apaugęs 6–8 mm ilgio orinėmis šak­nelėmis. Žiedai gelsvi, apie 0,5 cm skersmens, dvilyčiai, po keliolika ar keliasdešimt sukrauti į pusapvalius skėčius. Vaisius – rutuliška, melsvai juoda, 6–9 mm skersmens uoga. Žydi rugsėjo–spalio mėn., uogos prinoksta kovą–balandį ir išlieka visus metus.

Lietuvos miškuose (vidutinio klimato sąlygomis) gebenė lipikė nežydi, dauginasi vegetatyviškai, vegetatyviniai ūgliai driekiasi žeme arba kyla medžių kamienais. Šaltomis žiemomis virš sniego apšąla, todėl dažniausiai medžių kamienais pakyla tik apie 1–1,5 m aukščio, aukščiausiai buvo stebėta pakilusi iki 4 m. Įsikuria drėgnuose, paprastai derlinguose dirvožemiuose. Unksminis arba pusiau unksminis augalas. Aptinkama plačialapių miškuose, dažniausiai liepinių skroblynų bendrijose. Tokių bendrijų medžių arduose vyrauja paprastieji ąžuolai, mažalapės liepos, paprastieji skroblai, paprastieji klevai, vietomis įsimaišo paprastųjų eglių.

Pagrindinės grėsmės – augaviečių sunaikinimas kertant mišką, trypimas, iškasimas ir perkėlimas į sodybas. Neigiamos įtakos gali turėti ir nepalankūs klimato veiksniai – šaltomis, besniegėmis žiemomis apšąla arba visai iššąla.

Lietuvos Raudonoji Knyga, 2021