EMOCIJŲ SUSIJUSIŲ SU ŠANČIŲ TERITORIJA ANALIZĖ
Emocijų žemėlapiai - tai teminiai žemėlapiai, naudojami emocijoms vaizduoti. Jie parodo didelės žmonių grupės sudėtingų emocijų erdvinį pasiskirstymą. Emocijų žemėlapio tikslas - pavaizduoti ryšius tarp emocijų ir geografinės vietovės. Tokie žemėlapiai gali padėti atsakyti į klausimus apie tai, kaip žmonės jaučiasi skirtingose vietose. Emocijų žemėlapių sudarymas yra ypač svarbus tyrinėjant miesto aplinką, nes tokia aplinka paprastai yra tankiai apgyvendinta ir intensyviai naudojama, todėl joje egzistuoja sudėtingi emociniai ryšiai su konkrečiomis vietomis.
Šančių emocijų žemėlapiai buvo sukurti atlikus Šančių gyventojų ir lankytojų tekstinių įrašų interaktyviuose internetiniuose žemėlapiuose turinio analizę ir lokalizavus nustatytas emocijas žemėlapyje. Žemėlapiai parodo tiek emocijų tipą, tiek poliškumą (teigiamos ar neigiamos) ir leidžia daryti išvadas apie vietovėje patiriamų emocijų įvairovę, vyraujančias emocijas, proporcijas tarp emocijų, neigiamas bei teigiamas emocijas, vietas, kurios labiausiai ir mažiausiai susijusios su emociniais išgyvenimais, emocines reakcijas į paveldą, viešąsias erdves, gamtą.
Žymios amerikiečių tvarumo ir aplinkosaugos aktyvistės bei aktorės Daryl Hannah žodžiais tariant, nebūtina keliauti toli nuo namų, nes įdomių ir įkvepiančių dalykų tikrai galima rasti savo kaimynystėje. Šančių emocijų žemėlapiai - tai mokslinis kiekybinis ir kokybinis šio teiginio įrodymas.
Šančių žemėlapiai yra projekto „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė" rezultatas. Žemėlapius kūrė KTU Statybos ir architektūros fakultetas ir Šančių bendruomenė.
ŠANČIŲ STRUKTŪRAI DAROMO POVEIKO ANALIZĖ
„Erdvės sintaksė yra teorija apie miestų erdvines formas, kurios kuria erdvinius dėsnius ir parodo ryšį tarp miesto erdvės modelių, pažinimo bei socialinių ir ekonominių veiksnių. Tai yra teorija, atskleidžianti, kaip nauji erdvės modeliai formuoja judėjimą, o pastarieji - žemės panaudojimo būdus.“ (Bill Hillier).
Pasak architeko urbnanisto Bill Hillier, miesto erdvė – tai socialinių turinių talpykla. Hillier naudoja matematinius modelius ir jų pagalba analizuoja miesto erdvių ir vietų tinklo poveikį žmonių elgesiui bei miesto funkcionavimui. Būtent todėl erdvės sintaksės teorija pasitarnavo siekiui suprasti Šančius.
Šančių tyrime panaudoti dviejų tipų duomenys: atviri (gatvių ir takų tinklas, užstatymas, parduotuvių ir visuomeninių objektų išsidėstymas, pastatų aukščiai, kt.) ir Šančių gyventojų bei svečių pateikta informacija, kuri leido bendrus erdvės sintaksės modelius papildyti „vietos žinojimu“ ir taip geriau suprasti Šančių erdvinės struktūros ypatumus.
Penki žemėlapiai nagrinėja Šančių erdvės bei žmonių sąveiką keliaujant į parduotuves, visuomeninius objektus bei į interaktyviuose žemėlapiuose nurodytas atminties, dabarties ir gamtos vietas. Kiekviename iš žemėlapių parodyta:
• Tiriamų objektų (parduotuvių, atminties vietų ir t.t.) koncentracijos vietos;
• Tiriamų objektų kuriamas traukos laukas;
• Gatvės, dažniausiai pasirenkamos kelionėms pėsčiomis, judant link žemėlapyje norodytų objektų;
• Pastatų „įskaitomumas“ judant link tiriamų objektų: tuo didesnis, kuo daugiau žmonių praeina pro pastatą, kuo dažniau jis matomas tiesios gatvės atkarpos gale, kuo jis aukštesnis.
Gretinant penkis žemėlapius vieną su kitu išryškėja Šančių teritorijos įvairovė, kuri atspindi turtingą vietos charakterį: Juozapavičiaus prospekte išsidėsčiusios parduotuvės gerai pasiekiamos iš visų Žemųjų Šančių teritorijos vietų; Nemuno pakrantė yra labai svarbi ne tik kaip gamtos oazė, kuri pėsčiomis lengvai pasiekiama nuo Juozapavičiaus prospekto, bet ir kaip gyventojų bendrų veiklų zona; žmonėms svarbi Šančių istorija ir ją reprezentuojantis paveldas slepiasi ne tiek kareivinių pastatuose, kiek siaurose istorinio gyvenamojo užstatymo gatvelėse ir kt.
Žemėlapiai parodo visuomeninių ir komercinių objektų išsidėstymą, atminties vietas, veiklas viešose erdvėse ir gamtos vietas, kurios veikia Šančių struktūrą.
Šančių žemėlapiai yra projekto „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė" rezultatas. Žemėlapius kūrė KTU Statybos ir architektūros fakultetas ir Šančių bendruomenė.
KULTŪROS PAVELDO ANALIZĖ
Kultūros paveldo žemėlapis yra Šančių kolektyvinės atminties saugykla, suformuota iš bendruomenės narių asmeninių patirčių, sukauptų interaktyviame Šančių „Atminties" žemėlapyje. Vienas iš svarbiausių žemėlapio tikslų – bendruomenės iniciatyva kurti Šančių istoriją. Paveldo žemėlapio turinį sudaro detali informacija apie oficialų paveldą bei bendruomenės pateikta informacija apie aktualius praeities objektus, asmenybes ir reikšmingus įvykius. Žemėlapis liudija apie Šančių kultūrinio, urbanistinio, architektūrinio palikimo unikalumą, kuris yra neatsiejama viso Kauno tapatybės dalimi.
Apibendrinus sukauptus duomenis, išskiriamos bendruomenei aktualiausios atminties zonos ir dvi urbanistinės struktūros teritorijos, esančios prie Nemuno bei šlaite tarp Aukštųjų ir Žemųjų Šančių. Paryškintos urbanistinės zonos yra savito užstatymo istoriškai susiformavusio gatvių tinklo struktūros, turinčios vertingųjų savybių požymių. Jose yra nemaža dalis bendruomenei aktualių praeities objektų, kurie gali būti siūlomi į Kultūros paveldo departamento Inventorinimo duomenų registrą, kaip galimi kandidatai į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
„Šiandien vis aktualesnis tampa socialiai orientuotas paveldo interpretavimas, kuris tenkina vietos bendruomenės dabarties poreikius ir yra orientuotas į ateitį." (Vaidas Petrulis)
Šančių žemėlapiai yra projekto „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė" rezultatas. Žemėlapius kūrė KTU Statybos ir architektūros fakultetas ir Šančių bendruomenė.
